Tavyje turi degti

Tavyje turi degti tai, ką nori uždegti kituose

(Augustino, 354–430 m. po Kr., citata)

Kaip galima patenkinti pasaulio troškimą ir poreikį, jei neturime su savimi „vaisto“, kuris pašalina problemą iš šaknų? Jėzaus meilė, galia ir visagališkumas, degantys mumyse kaip ugnis per Šventąją Dvasią, – tai atsakymas į pasaulio troškimą ir poreikį. Šią ugnį gali gauti kiekvienas, kas jos nori. Ji gali plisti visiems, kas trokšta šios ugnies. Bet kaip galime perduoti šią ugnį, jei patys nedegame? Kaip galima patenkinti pasaulio troškimą, jei mes jam neatnešame ugnies?

Kiekvienas prisimena, kada Jėzus jį uždegė. Kai kurie vos galėjo išlaikyti tai sau ir norėjo perduoti tą ugnį kitiems. Kiti galbūt tiesiog taip ryškiai spindėjo priešais kitus, kad žmonės pastebėjo tą ugnį, kuri taip akivaizdžiai degė.

Kiekvieną kartą, kai žmonės savo gyvenime patiria Dievo meilę ir galią ir patys pradeda degti, tai yra stebuklas.

Uždegti save

„Spindesys – tai kai žmogus dega iš vidaus, o tu tai jauti iš išorės.“

(Gerhard Schöne)

Ugnis turi tris savybes:

Ugnis skleidžia šviesą. Šviesa atbaido tam tikrus gyvūnus, o kitus – tarsi traukia. Perkėlus į žmonių gyvenimą: tie, kurie mėgsta gyventi pasislėpę, nenori, kad šviesa įsiskverbtų į jų gyvenimą. Kiti jos trokšta.

Ugnis teikia šilumą. Šiluma yra gyvybiškai svarbi žmonėms. Šiluma taip pat simbolizuoja saugumą – su šiltu antklode prie židinio – jautiesi kaip namuose.

Ugnis sudegina viską, kas dega, ir išgrynina metalą. Taigi Biblija mums pateikia gražų gijimo proceso vaizdą. Sidabro meistras žino, ar sidabras yra grynas, kai jame mato savo atspindį.

Dvasiniai padegėjai

„Viena pagyvenusi moteris Jungtinėse Valstijose ištikimai meldėsi už jauną, energingą Džordžą. Ji meldėsi, kad šis jaunuolis ne tik atrastų tikėjimą, bet ir taptų misionieriumi. Ji pradėjo už jį melstis, kai jis dar mokėsi vidurinėje mokykloje. Daugelį metų ji meldėsi, bet nieko neįvyko. Džordžas užaugo šeimoje, kurioje asmeninis Dievo pažinimas nebuvo svarbus. Vieną dieną Džordžas paštu gavo Jono evangeliją. Tada, 1955 m. kovo mėnesį, Bilis Grahamas surengė evangelizacinę kampaniją „Madison Square Garden“ arenoje. Pirmą kartą Džordžas išgirdo aiškią žinią apie meilę. To renginio metu Džordžas pasirinko išgelbėjimą, kurį jam suteikė Jėzus Kristus, ir atidavė savo gyvenimą kryžiui. Kai kurie žmonės abejoja, ar tokie sprendimai iš tiesų gali turėti ilgalaikį poveikį. Džordžas Ververis į šias abejones atsakytų taip: „Sakau jums, tai, kas man nutiko tą naktį prieš daugelį metų, buvo tikrovė mano širdyje ir nuo tos nakties yra mano gyvenimo dalis kiekvieną dieną.“ Šios pagyvenusios moters ištikima malda buvo išklausyta, ir iš tos maldos gimė pasaulinė misionierių organizacija „OM“ („Operation Mobilization“). Tūkstančiai žmonių dirba misijų lauke su šia organizacija, nešdami Jėzaus meilę į pasaulį. Ištikima maldos karė, kuri tikėjimu meldėsi, kol Dievas išklausė jos prašymą – dvasinė „padegėja“!

Emausas – Jėzus vėl uždega ugnį

Biblijos studija pagal Luko 24:13 ir toliau.

I dalis

Kur yra tie klaustukai, kurie atima iš tavęs tikėjimo gaivumą?

... širdis tapo vangia (25 eil.)
Kiek dažnai atsiduriame tokioje padėtyje, kai nesuprantame savo gyvenimo situacijos. Klausiame: „Kodėl?“ ir „Kodėl?“ kažkas turėjo įvykti. Tokiose gyvenimo situacijose kyla didelis pavojus, kad mūsų širdys taps vangios. Emauso mokiniai turėjo daug klausimų, negalėjo suprasti, kas vyksta, ir nuleido galvas.

Ar tai, ką žinote apie Jėzų, turi galios pripildyti jūsų kasdienį gyvenimą džiaugsmu?

... vietoj džiaugsmo yra liūdesys (17 eil.)
Net pačios pagrindinės išgelbėjimo tiesos (kapas tuščias – JIS GYVAS!! 22 eil.) jau nebesukelia mokiniams džiaugsmo. Mes taip pat teoriškai žinome viską, ką Jėzus padarė už mus ir kuo esame per JĮ. Bet ar tai yra daugiau nei vien tik protinis žinojimas?

Kas prikaustė jūsų žvilgsnį taip, kad negalite įžvelgti Jėzaus?

... artimas, esantis Viešpats nebėra pastebimas ir atpažįstamas.
Nors Jėzus eina šalia jų, jie Jo neatpažįsta. Jų akys tarsi užfiksuotos (16 eil.). Mes taip pat dažnai matome įvairiausių dalykų: savo problemas su įvairiais žmonėmis ir su savimi, bet Jėzaus, kuris eina šalia mūsų ir visada yra su mumis, nepastebime. Mūsų dėmesys sutelktas į savo rūpesčius.

Ar mes taip pat gedime dėl praeities tikėjimo patirčių, nes šiandien su Jėzumi jau nieko nepatiriame?

... jie su ilgesiu žvelgia atgal ir gyvena praeitimi (18–19 eil.).
Mokiniais tikėjimo viršūnės yra išskirtinai praeityje. Būtent tada jie patyrė Jėzų. Dabar jie kapstosi praeityje: taip, tada tai buvo galinga – bet šiandien?

Kokius pažadus žinote? Kaip matyti, kad jais tikite ir turite tvirtą pasitikėjimą jais?

... tikėjimas yra silpnas.
Biblijos pažadai ir užtikrinimai (pranašystės, 25 eil.) nebeturi įtakos kasdieniame gyvenime. Jų galia man lieka nepasiekiama. Protu žinau daug dalykų, bet nebegaliu jų įsidėti į širdį. Biblijos pažadai praranda savo spindesį. Nors juos žinau, jie nesuteikia man motyvacijos ir jėgų gyvenimui.

Kaip lengva man pasiduoti Dievo valiai, ypač kai aš tikrai norėjau kitaip?

... giliai mūsų viduje glūdi nusivylimas, nes viskas susiklostė kitaip, nei tikėjomės. „Mes tikimės, kad būtent jis išgelbės Izraelį“ (21 eil.). Mokiniai nusivylė Jėzumi. Kodėl jis nepasielgė taip, kaip mes manėme ir norėjome? Jis yra tiesiog visagalis Viešpats, kuris neklysta. Kaip greitai ir mums nutinka, kad paverčiame Jėzų savo troškimų įgyvendintoju.

||

2 dalis

Kas tave atgrasė?

Bendrosios nusivylimo priežastys:

„Jei negali įžiebti kituose ugnies, pats vis dar gyveni nuodėmėse.“

(Klausas Bockmühl)

• Kai (pasikartojanti) nuodėmė mus kamuoja ir nuolat atitolina nuo Dievo.
• Kai negalime atleisti kitiems (būdami viduje suvaržyti),
• Kai esame taip užsiėmę veikla Dievo šventumo vardan,kad nebeturime laiko pasipildyti Dievu. Pamiršome, kaip tai yra – ilsėtis Dievo glėbyje. Per dažnai pamirštame, kad ir mums gali būti teikiama pagalba.
• Kai tam tikru momentu sustojame vietoje – niekur nepasiekiame, nes, pavyzdžiui, mus sulaiko pasididžiavimas
• Kai mes mieliau padedame kitiems, užuot rūpinęsi savo dvasiniu augimu ir leidę kitiems mums padėti
• Kai mus kamuoja abejonės, o mes neskiriame laiko susidurti su jomis ir įveikti jas

Evangelizacijos nusivylimas

Galbūt, kai pagalvojate apie „evangelizaciją“, nusivylimas vis dar giliai įsišaknijęs jūsų širdyje.

1 pavyzdys: Aš nusivedžiau draugą į evangelizacinį renginį – evangelistas spaudė iš visų jėgų – man buvo labai gėda, kad mano draugas turėjo tai ištverti – esu supykęs ant šio idioto pranešėjo – kas žino, galbūt mano kolega dabar amžinai atsisakys bendrauti su tavimi...

2 pavyzdys: Man buvo paprašyta trumpai pasisakyti regioniniame salės riedulio turnyre. Viskas sukosi tik apie sportą. Tada paskelbta 15 minučių pertrauka. Štai aš dabar stoviu priešais vaikus, kurių veiduose buvo parašyta: „Tik trumpai pasakyk, tada galėsime toliau žaisti!“ Po pranešimo buvau visiškai sugniuždytas – galvoje sukosi mintys: „Ar tai apskritai buvo verta? 15 minučių, o tada iškart atgal į žaidimą – tai tikrai buvo tik simbolinis užsiėmimas vadovams, geriau būtų buvę visai to nedaryti!“

3 pavyzdys: Metus iš eilės aš savo jaunuoliams pasakojau apie Jėzų, bandžiau juos sužavėti, pakviesti į gyvenimą su Juo – bet nė vienas iš jų neatsivertė kartu su manimi. Tačiau vieną kartą, kitos bažnyčios jaunimo pamaldose, tai įvyko – jie nusprendė gyventi su Jėzumi. Iš tikrųjų galėčiau džiaugtis, bet klausiu savęs: kodėl ne su manimi? Ką darau ne taip? Ką turi tas kitas pamokslininkas, ko man trūksta? Ar mano pastangos apskritai turi prasmę?

Ar jums pažįstamos tokios varginančios patirtys? Ar kada nors apie tai kalbėjote? Išliekite savo jausmus. Išsakykite juos garsiai, užrašykite savo nusivylimo patirtį, susijusią su evangelizacija, ant atskiro popieriaus lapo.

Pasidalykite savo patirtimis vieni su kitais ir, melsdamiesi, padėkite jas ant kryžiaus. Simboliškai sudeginkite popieriaus lapą su aprašytomis nusivylimo patirtimis.

Jūsų popieriaus lapas dabar yra praeityje. Nusivylimas dabar yra ten, kur jam ir priklauso – ant kryžiaus!

||

3 dalis

Jėzus tau

V15: „Jėzus priėjo.“ Jis artėja prie tavęs, Jis yra čia dėl tavęs ir Jis yra skirtas tau. Jis mato, kad tavo degiklis tik rusena, ir Jis rūpinasi tavimi. Jis rūpinasi tavimi, kai esi nusiminęs, kai tau viskas nepatinka, kai esi nusivylęs ir nusiminęs. Tavo nusiminimas Jėzaus nepalieka abejingo, jis skatina Jį imtis veiksmų. Jis imasi iniciatyvos. Jis nenori, kad tavo vos rusenanti degiklio liepsna visiškai užgestų. Jis nori tave vėl uždegti.

Kaip Jis tai daro?

Dėl tavęs... per pusę

14 eilutė: „...jie tarpusavyje kalbėjosi apie šiuos dalykus.“: nelikite vieni su savo nusivylimu. Būkite atviri ir su kitais. Pokalbiuose išsiaiškinkite, kas jus jaudina. Kiekvienas lyderis turėtų turėti tokį patikėtinį, kurio akivaizdoje galėtų būti atviras.

15 eil. … pokalbio metu Jėzus priartėja. Tarsi Jėzus priartėtų prie mūsų būtent ten, kur mes atvirai pasidalijame savo jausmais vieni su kitais.

V. 17 Jis prisijungia prie pokalbio. Tai iškelia pokalbį už grynai tarpasmeninio lygmens ribų. Staiga Jėzus aktyviai įsitraukia ir suteikia pokalbiui kitą kryptį, atveria kitokią perspektyvą.

Tau... maldoje

Galiausiai abu nusiminę žmonės nebėra vieni su savimi, nebėra vien su savo problema – jie yra su Jėzumi, sutelkę dėmesį į Jį. Pokalbyje su Juo. Gyvas maldos gyvenimas yra būtinas, nes per jį įtraukiame Jėzų į tai, kas mus jaudina. Mūsų maldos gyvenimas visada susidurs su pasipriešinimu, nes Priešas nenori, kad mes kreiptumėmės į Jėzų. Jis žino, kad jei šauksimės Jėzaus, Jis bus įtikintas, ateis ir įsikiš.

Pavyzdys: atgimimas Ugandoje prasidėjo nuo to, kad du nusivylę pastoriai tapo atviri vienas kitam. Jie prisipažino vienas kitam, kad iš jų meilės ir aistros Jėzui nebeliko nieko. Tada jie kartu meldėsi už atsinaujinimą. Tai buvo tylus didžiojo dvasinio judėjimo, kurio poveikis Ugandoje jaučiamas iki šiol, pradžia.

Tau... Dievo Žodyje

32 eil.: Nauja ugnis ateina ten, kur žmonės „atveria Šventąjį Raštą“. Dievo žodžiai vis dar yra populiariausia ir veiksmingiausia Jėzaus priemonė, padedanti tave iš naujo uždegti. Dievo Žodyje nusivylę mokiniai gauna naują ugnį iš Dievo. Jo žodžiai yra duona tavo sielai

Biblijos skaitymas visada bus ginčijamas. Nes priešas nenori, kad tu užsidegtum Jėzaus meile. Neskaityk Biblijos visada turėdamas paslėptą tikslą: ką galiu perduoti kitiems (jaunimo susirinkimuose), bet pirmiausia mąstydamas: ką Dievas nori man dabar duoti? Skaityk Bibliją pirmiausia sau! Biblijos aiškinimas ir biblinių istorijų pasakojimas vaikų bei jaunimo darbe (taip pat ir kitose bažnyčios veiklos srityse) turi likti pagrindiniu dalyku, jei norime uždegti ugnį ir kituose.

„Kiekvieną rytą skaitau 4 skyrius iš „Patarlių“ ir 5 skyrius iš „Psalmių“. „Patarlių“ knyga priartina mane prie žmonių, o „Psalmių“ – prie Dievo.“
(Billy Graham)

Ar aš skaitau Dievo Žodį; net ir T? Ar aš studijuoju Bibliją?

Ar leidžiu Jėzui man atskleisti Dievo Žodį? Ar siekiu gilesnio supratimo, aiškinimo? Ar visada tik liečiu paviršių?

Ar tikiu tuo, ką skaitau? Ar prašau tikėjimo Jo pažadais? (25 eil.: Mokiniams labiausiai trūko tikėjimo; plg. Hebrajams 11:1)

Jei turite tokį tikėjimą – kaip jis pasireiškia? (Ką drįstate daryti? Kuo pasitikite?)

||

Tau... ant kryžiaus

Tegul kryžius tave vėl uždegs

„Ir atsitiko taip: kai jis sėdėjo su jais prie stalo, paėmė duoną, padėkojo, ją laužė ir davė jiems. Tada jų akys atsivėrė, ir jie jį atpažino.“ (30–31 eil.)

... tai įvyksta, kai Jėzus pereina prie esminio dalyko, svarbiausio iš visų – savo mirties ant kryžiaus. Jis apie tai buvo kalbėjęs anksčiau (26 eil.): „Argi Kristus neturėjo kentėti?“ – Jėzus tai įrodė remdamasis pranašais, dabar jis tai vaizdžiai iliustruoja per laužomą duoną, ją dalydamas jiems, ir jie supranta:

Tai skirta man!

Jis tai padarė dėl manęs.

Tada, staiga, kai kalbama apie pagrindinį išgelbėjimo įvykį, jų akys atsiveria ir jie atpažįsta Jėzų Kristų.

Biblijos žinios esmė ir pagrindinis akcentas yra tai, kad Jėzus mirė ant kryžiaus už mano nuodėmes, kad man būtų atleista, kad būčiau išgelbėtas, kad vėl galėčiau gyventi susitaikęs su Tėvu. Tai yra evangelijos esmė. Tai yra gera naujiena, kuri išgelbėja. Ši žinia skamba visoje Biblijoje – nuo Pradžios knygos iki Apreiškimo knygos! Dievo išgelbėjimo planas tau!

Kad nepamirštume to, kas įvyko prie kryžiaus, mes reguliariai švenčiame Viešpaties vakarienę. Ten tai, ką Jėzus padarė už mus, mums tampa tiesiogine prasme kūnu ir krauju. Jis, gyvenimo duona, duoda mokiniams valgyti gyvenimo duoną. Jis kviečia prie savo stalo. Jis duoda tai, ko mums iš tikrųjų reikia. Jis mus aprūpina. Jis suteikia atleidimą. Jis suteikia apvalymą. Jis suteikia amžinybę.

Ar pagrindinė Evangelijos mintis – „Jėzus mirė už mane ant kryžiaus“ – yra svarbiausias dalykas pasaulyje, kuris mane jaudina, verčia susirūpinti ir tuo pačiu metu jaustis dėkingu?

„Ar mes vis dar esame paveikti žmonės? Tie, kurie patys nėra paveikti, negali paveikti kitų.“

Pažadai tau

Jėzus tau sako:

„Aš nesulaužysiu sulinkusio nendrės stiebo, nei užgesinsiu rusenančios žvakės degiklio.“ Mt 12, 20 – net ir tavo atveju.

„Aš atėjau uždegti ugnį žemėje, ir norėčiau, kad ji jau degtų“ (Lk 12, 49) – tuo Jis taip pat turi omenyje tave

Jėzus dabar kviečia tave pas save. Jis yra Viešpats, kuriam rūpi tu, kuris žino tavo nusivylimus, kuris supranta tavo nusivylimus, kuris tave ieško ir nori padėti tau atsikelti. Tai tas pats Viešpats, kuris Sekminių dieną suteikė savo galią mokiniams – kaip ugnį iš dangaus Jis atsiuntė savo Dvasią ir ja uždegė savo tautą.

Šaltinio nuorodos:

Autoriai: Thomas Lorenz ir Philippe Diener

Turinys, viršelio nuotrauka, autorinės teisės:

www.besj.ch