Patirtinė pedagogika

Patirtinės pedagogikos tikslas – per grupinę veiklą ugdyti ir lavinti asmenybę bei socialinius įgūdžius.

Patirtis

Patirtis – tai bet koks individualus, asmeninis išgyvenimas, įskaitant ir kasdienius įspūdžius. Skirtingai nei, pavyzdžiui, tradicinis pamokos užsiėmimas, patirtis suvokiama visapusiškai, o tai užtikrina žymiai didesnį mokymosi efektyvumą. Be to, ypač socialiniai įgūdžiai gali būti ugdomi beveik tik per asmeninę patirtį. Dėl minėtų priežasčių yra prasminga sąmoningai naudoti patirtį kaip mokymosi metodą, tikslingai skatinant asmenines patirtis.

Patirtis ir pedagogika

Asmeninės, subjektyvios patirties negalima detaliai kontroliuoti, nes ji priklauso nuo tiesioginės patirties ir kiekvieno individo formavimo. Be to, daugelis patirčių yra netyčinės. Tačiau tikslingai planuojant galima padidinti tikimybę, kad bus įgyta norima asmeninė patirtis.

Heckmair ir Michl patirtinę pedagogiką apibrėžia taip:

„Patirtinė pedagogika yra į veiklą orientuotas metodas, kurio tikslas – per pavyzdinius mokymosi procesus, kuriuose jauni žmonės susiduria su fiziniais, psichologiniais ir socialiniais iššūkiais, skatinti jų asmenybės vystymąsi ir suteikti jiems gebėjimų atsakingai kurti savo gyvenimo aplinką.“

Šiuolaikinės patirtinės pedagogikos ypatybės

Patirtinės pedagogikos srityje yra daug įvairių požiūrių ir koncepcijų. Tačiau daugumai jų būdingos šios bendros savybės:

Veiklos orientacija: mokymosi proceso esmė – užduoties sprendimas, o žinių ir įgūdžių įgijimas bei perteikimas pirmiausia vyksta per asmeninę patirtį.
Rimtumas: mokymosi situacija sukurta taip, kad užduotys kiltų savaime ir jas būtinai reikėtų atlikti.
Dėmesys grupei: mokymosi situacija sukurta taip, kad bendradarbiavimas tampa būtinas, o socialinių įgūdžių ugdymas – logiška pasekmė.
Patirtinis pobūdis: Sukurtos mokymosi situacijos paprastai nėra kasdienės, dažnai net neįprastos ir išskirtinės. Tai leidžia atsiriboti nuo kasdienybės ir užtikrina ilgalaikę mokymosi sėkmę.
Savanoriškumas: Patirtinė pedagogika remiasi prielaida, kad mokytis negalima priversti. Todėl patirtinės pedagogikos priemonės paprastai yra savanoriškos. Patirtinio pedagogo užduotis, o kartais ir iššūkis, yra paskatinti dalyvius susidurti su sukurta situacija.
Pedagoginė koncepcija: Patirtinės pedagogikos elementai yra tikslingai planuojami ir įgyvendinami siekiant perteikti tam tikrą žinią. Tam labai praverčia, o dažnai ir būtina, atitinkamai apmokyto darbuotojo pagalba.

Patirtinės pedagogikos priemonių pavyzdžiai

Šioje vietoje pateiksime keletą patirtinės pedagogikos priemonių pavyzdžių:

Boso takas – specialiai šiam tikslui įrengtas takas, kuriuo reikia eiti be avalynės; liečiant žemę patiriami ypatingi pojūčiai ir su jais susijęs tam tikras atsipalaidavimas.
Aukštųjų virvių parkas – konstrukcija iš medžių, kamienų ir virvių, kuriai reikalinga saugos įranga. Dažnai specialiai sukurta kaip grupinė veikla.
Miško darželis – vaikų priežiūra gamtoje, ypač miške.

Kas lemia perkėlimą / mokymosi sėkmę

Yra įvairių patirtinės pedagogikos koncepcijų, pagal kurias buvo sukurti labai skirtingi modeliai, apibrėžiantys, ko konkrečiai turėtų išmokti dalyvis.

„The Mountain Speaks for itself“ modelis: mokomasi vien tik per asmeninę patirtį.
„Outward Bound Plus“ modelis: mokomasi per asmeninę patirtį ir vėlesnę refleksiją, kuri turėtų dar labiau įtvirtinti išmoktą medžiagą.
Metaforinis modelis: mokomasi dėl to, kad mokymosi situacija labai primena dalyvių kasdienį gyvenimą. Dėl to tampa aiškus ryšys su praktika, o patirtys nėra užgožiamos pernelyg intensyvia refleksija.

Tačiau kiekvienos koncepcijos tikslas yra perkelti specifinius elgesio modelius (pvz., saugojimąsi laipiojant ar nusileidžiant virve), tarpdisciplininius elgesio modelius (pvz., problemų sprendimo ar konfliktų sprendimo strategijas) ir (arba) metaforinius elgesio pokyčius. Pastarųjų atveju praktikuojama situacija, kuri vaizdžiai atspindi tikrąjį objektą, tačiau perkėlimas į tikrąją kasdienio gyvenimo situaciją gali būti pasiektas tik per perkėlimą.

Perkėlimo į kasdienį gyvenimą kliūtys / Mokymosi sėkmė

Patirtinės pedagogikos kritiniai aspektai, galintys trukdyti žinių perkėlimui į kasdienį gyvenimą ir taip užkirsti kelią siekiamai mokymosi sėkmei, yra šie:

Mokymosi situacija pernelyg supaprastina tai, kas iš tikrųjų yra labai sudėtinga.
Patirtinė pedagogika, taikoma per trumpą laikotarpį, lemia tik trumpalaikius mokymosi procesus ir dėl to prarandama galimybė užtikrinti ilgalaikius mokymosi procesus bei gauti didesnį mokymosi pelną.
Jei dalyviai mokymosi perkėlimo procese nėra lydimi („The Mountain speaks for itself“ modelis), kyla rizika, kad mokymosi rezultatai bus neoptimalūs.
Jausmas, kad tai „laisvalaikis“, mažina motyvaciją mokytis ir kartu trukdo taip svarbiam žinių perkėlimo procesui.

Šiuos pavojus galima žymiai sumažinti aiškiai susitarus dėl tikslų ir lūkesčių, sąmoningai sudarant grupes, numatant ilgalaikes priemones ir tikslingai taikant perkėlimo metodus.