Liudijimas
Mano istorija nori būti išgirsta – bet kaip ją papasakoti?
„Būkite visada pasirengę atsakyti, kai kas nors paklaus, kodėl esate tokie pilni vilties.“ (1 Petro 3:15) – bet ar kas nors iš viso nori išgirsti mano liudijimą?
Trys argumentai už tavo asmeninį liudijimą
1. Susidomėjimas Žmonės domisi asmeninio gyvenimo liudijimais. Nesvarbu, ar tai būtų televizijoje, laikraščiuose, ar radijuje – asmeninio gyvenimo liudijimai yra labai populiarūs. Kai kas nors nuoširdžiai ir atvirai pasakoja apie savo pakilimus ir nuosmukius, visiems tai įdomu – ypač kai kalba širdis. Žmonės domisi kito žmogaus likimu. Jie bando tapatintis su jo gyvenimu, atpažįsta panašumus, skirtingus problemų sprendimo būdus, juos įkvepia jo idėjos ir pan.
2. Kompetencija Kalbant apie savo paties gyvenimą, esate kompetentingas. Niekas negalėtų parašyti jūsų biografijos taip gerai, kaip jūs pats. Daugelyje teologinių temų, pavyzdžiui, apie Trejybę, esate kur kas mažiau kompetentingas. Tačiau kai kalbama apie jūsų asmeninę istoriją, niekas nežino geriau už jus. Niekas negali su jumis nesutikti šiuo klausimu. Cituoju: „Skeptikas gali neigti jų doktriną ar pulti jų bažnyčią, bet jis negali ignoruoti fakto, kad jų gyvenimai pasikeitė.“ (Chuck Swindoll)
3. Poveikis Pagrindinis ir veiksmingiausias ankstyvųjų krikščionių evangelizacijos metodas buvo asmeninis liudijimas. Nors tokie žmonės kaip Paulius taip pat skleidė Evangeliją per teologines diskusijas, dauguma tikinčiųjų tiesiog pasakojo savo istoriją ir dalijosi patirtimi su Jėzumi. Tai labai atitiko Jėzaus mintį: „Jūs būsite mano liudytojai.“ (Apaštalų darbai 1:8). Jie sakė: „Mes negalime nutylėti to, ką matėme ir girdėjome.“ (Apaštalų darbai 4:10). Evangelijos yra ne kas kita, kaip patirties pasakojimai iš pirmų lūpų. „Štai ką mes patyrėme su Jėzumi“ – taip jas būtų galima pavadinti. Per šį paprastą evangelizavimo būdą per amžius tūkstančiai žmonių įtikėjo Kristų.
Kaip papasakoti „savo istoriją“
?
Apaštalų darbų 26:4–23 matome, kaip Paulius pasakoja savo istoriją karaliui Agripai. Ji suskirstyta į tris temas:
Laikotarpis iki atsivertimo: 4–11 eilutės
Jo atsivertimas: 12–18 eilutės
Jo gyvenimas po atsivertimo: 19–23 eilutės
Pabaigęs savo pasakojimą, jis karaliui užduoda paskutinį klausimą: „Karaliau Agripa, ar tu tiki pranašais? Aš žinau, kad tu tiki“ (27 eilutė). Jei norėtume Pauliaus gyvenimo istorijai suteikti pavadinimą, tarsi bendrą temą, ją būtų galima suformuluoti taip: „Pauliaus uolumas tarnauti Dievui“.
Šį Pauliaus pavyzdį galime pritaikyti savo istorijai. Kiekvienas krikščionis turi savo asmeninę istoriją apie tai, kaip susipažino su Jėzumi Kristumi. Kaip ir Paulius, kiekvienas žmogus pereina šiuos tris etapus.
Laikotarpis iki atsivertimo:
Kadangi niekas negimsta atgimęs krikščionis, kiekvienas prisimena laikotarpį savo gyvenime, kai dar nebuvo krikščionis (Ef 2, 1–3). Kiekvienas krikščionis savo gyvenime išskiria „tada“ ir „dabar“ (Ef 2, 13; 5, 8; 1 Pt 2, 10). Krikščioniškose šeimose užaugę vaikai kartais miglotai prisimena, kaip buvo prieš tai, kai sąmoningai priėmė Jėzų į savo širdis.
Atsivertimo laikotarpis
Laikotarpis nuo atsivertimo iki dabar kiekvienam krikščioniui pažymėtas įvairiais elgesio, mąstymo, kalbos, valios ir jausmų pokyčiais. Kai kuriems šie pokyčiai išoriškai lengvai pastebimi (1 Kor 6, 9–11). Kitiems jie vyksta gana nepastebimai. Žinoma, tai taip pat susiję su tuo, kiek vietos krikščionis palieka Jėzui. Kuo daugiau vietos gauna Jėzus, tuo labiau matomi tampa pokyčiai ir tuo labiau šis krikščionis jaučiasi patenkintas savo nauju gyvenimu.
Užduotis
Aprašykite tris „savo istorijos“ etapus. Tai darydami, pabandykite nustatyti bendrą giją ir priskirkite šią istoriją prie konkrečios temos.
Laikotarpis priešatsivertimą
Kas tau tuo metu buvo svarbu? Ką manei apie Jėzų ir Bibliją? Kokias problemas, tikslus, klausimus ir pan. tuomet turėjai?
Atsivertimo laikotarpis
Kada pirmą kartą susidūrėte su Evangelija? Kokį poveikį ji jums padarė? Kokia buvo jūsų reakcija? Kas galiausiai jus įtikino? Kaip, kur ir kada išpažinote savo nuodėmes Jėzui ir priėmėte Jį kaip savo gyvenimo Viešpatį?
Laikotarpis po atsivertimo
Kas po to pasikeitė jūsų gyvenime? Kokias patirtis turėjote su Jėzumi? Kokias problemas, tikslus, klausimus ir pan. turite šiandien? Kaip tikėjimas jums padeda juos spręsti? Kodėl ir šiandien tebesate krikščionis? Ko dar norėtumėte patirti kaip krikščionis?
Baigiamasis klausimas
Kai kam nors pasakojate „savo istoriją“, niekada nepamirškite baigti užbaigiamuoju klausimu (Apaštalų darbai 26:27). Šis klausimas skatina klausytoją atsakyti. Klausimas gali būti toks: „Ar tai jums ką nors reiškia? Ką apie tai manote?“ arba kažkas panašaus.
Formuluojant klausimą taikytini principai
1. Būtinai vartokite natūralią kalbą. Kalbėkite taip, kaip paprastai kalbate.
2. Venkite „kanaanizmų“. Paprastai iš savo žodyno galite pašalinti pompastišką specialistų kalbą. Joks normalus žmogus taip nekalba.
3. Visada paklauskite savęs: ar mano netikintis kaimynas suprastų, ką aš sakau? 4. Būkite sąžiningi. Netikintieji iš karto pajaučia, kai juos apgaudinėjame.
Variantai Bene Muelleris, „Vineyard Bern“ garbinimo vadovas, sako: „Aš visada turiu paruoštas tris savo gyvenimo istorijas:
1. Trumpą, trukmės šiek tiek mažiau nei 3 min., variantą, skirtą trumpiems susitikimams, kai laiko nedaug (net Pauliaus pasakojimas Apaštalų darbuose 26 skyriuje nebuvo daug ilgesnis).
2. Vidutinio ilgio versija, trunkanti 10–15 min., jei kas nors po trumpos versijos nori išgirsti daugiau.“
3. Išplėstinė versija, jei kas nors turi laisvą vakarą ir yra suinteresuotas.“
Jei norite papasakoti savo istoriją...
Trys pagrindinės taisyklės:
1. Nesukelkite sau spaudimo („Aš privalau liudyti dabar...“): žmonės net iš tolo jaučia, kad norite dabar atlikti savo dievobaimingą pareigą.
2. Pasinaudokite progomis: kartais pokalbiuose būna akimirkų, kai jus tiesiog pakviečia papasakoti apie save. Nepamirškite jų.
3. Stebėkite Šventosios Dvasios vedimą: kartais Ji suteikia jums įspūdį, kad reikia pradėti pokalbį viena ar kita tema arba kreiptis į tam tikrą asmenį. Tuomet būkite punktualiai paklusnūs. Dievas nori jus panaudoti. Jis ves jus pokalbio metu (Lk 12, 11–12).
Idėja
Kai kurie krikščionys visada su savimi nešiojasi trumpą savo istorijos aprašymą raštu. Atviruko formatu, su savo adresu ir telefono numeriu, jie jį įteikia žmonėms, su kuriais jiems susiklostė geri santykiai. Kadangi jau užsimezgė nedidelis ryšys, liudijimas yra perskaitomas. Kontaktinis adresas suteikia galimybę gauti daugiau informacijos ir susisiekti.
Beje...
Jauni liudytojai taip pat yra dėkingi, kai jiems perteikiate ne tik pamaldžias tiesas – jie nori žinoti, kaip jūs tuo gyvenate.
Šaltinio nuoroda:
Autorius: Thomas Lorenz
Turinys, viršelio nuotrauka, autorinės teisės: www.besj.ch
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti