Gehasio gyvenimas – būti Jėzaus Kristaus tarnu

Pratarmė

Morkaus 10, 35–45 rašoma, kaip Jokūbas ir Jonas paprašė Viešpaties, kad šlovės dieną jiems būtų leista sėdėti Jo dešinėje ir kairėje pusėje. Kiti mokiniai, tai išgirdę, supyko, nes kiekvienas iš jų, žinoma, norėjo užimti vieną iš tų vietų. Viešpats juos sušaukė ir bandė perteikti jiems esminę tiesą: skirtingai nei pasaulietiniuose galios santykiuose, tarp mokinių taip neturėtų būti, bet kas nori būti didis, tas turi būti tarnas. Jėzus jiems parodė pavyzdį: „Juk net Žmogaus Sūnus atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet kad pats tarnautų ir atiduotų savo gyvybę kaip išpirką už daugelį.“

Net ir naktį prieš savo nukryžiavimą Jis dar kartą įrodo, kad atėjo tarnauti: „Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir teisingai sakote, nes aš esu. Jei aš, Viešpats ir Mokytojas, nuploviau jūsų kojas, tai ir jūs privalote vieni kitiems plauti kojas. Nes aš jums palikau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte taip, kaip aš jums padariau.“ (Plg. Jono 13:4–17)

Nė vienas iš mokinių nesisiūlė atlikti šio menko darbo. Taigi kambaryje buvo pilna išdidžių širdžių ir nešvarių kojų. Mokiniai buvo pasiruošę kovoti dėl sosto, bet ne dėl rankšluosčio. Deja, iki šiol tai beveik nepasikeitė.

Tai tragiška. Nes, viena vertus, vienas iš pagrindinių krikščionio gyvenimo tikslų – tapti panašiam į Sūnaus (Jėzaus Kristaus) atvaizdą, o tai reiškia ne ką kitą, kaip tarnauti nuolankiai, kukliai ir nesavanaudiškai. Kita vertus, netikintieji gali atpažinti, kad esame Jėzaus mokiniai, pagal mūsų meilę vieni kitiems. Bet jei tos meilės vieni kitiems nėra? Kai mus veda pasididžiavimas ir trukdo tarnauti vieni kitiems su meile?

Šią savaitę norime šiek tiek pamąstyti apie tai, ką reiškia būti Jėzaus Kristaus tarnais. Tam apžvelgsime Eliziejaus tarno Gehasio gyvenimą.

Aiškinimuose kasdien pateikiami du ar trys punktai. Žinoma, jie visi svarbūs. Vis dėlto leiskite Dievui kreiptis į jus būtent tuo klausimu, kuris jums svarbus. Apmąstykite jį, o kitus aiškinimų aspektus palikite antrame plane.

Taip pat neleiskite, kad šie paaiškinimai atimtų jūsų laiką, skirtą maldai ir asmeniniam apmąstymui.

Tegul Viešpats jus laimina

Devocionalas

Šeštadienis, 2 Karalių 4:8–17

Eliziejus, keliaudamas tarp Samarijos, Jezreelio ir kitų miestų, nuolat praeidavo pro Sunemą, kur gyveno turtinga moteris. Tai, kad ši moteris buvo labai dievobaiminga, matyti iš to, kad ji norėjo būti palaima Eliziejui.

Akivaizdu, kad Eliziejus jau kurį laiką mėgavosi šios poros svetingumu, kol vieną dieną nusprendė atsilyginti. Per Gechazį jis paprašė moters, ką galėtų jai padaryti.

Toliau norėtume sutelkti dėmesį į tarną Gehazį ir aptarti keletą pagrindinių minčių apie „tarnavimą“.

Prieš skaitydami toliau, apsvarstykite:

• kaip įsivaizduojate tarną
• kokius tarnystės aspektus atpažįstate perskaitytame fragmente
• ar jūs pats esate tarnas

Tarnauti vieni kitiems, būti tarnu – tai viena iš pagrindinių Biblijos temų. Kaip galėjote perskaityti įvade, Viešpaties tikslas buvo paversti savo mokinius tarnais.

Romiečiams 8:29 rašoma: „Tuos, kuriuos Jis iš anksto pažino, Jis ir iš anksto paskyrė, kad taptų panašūs į Jo Sūnaus atvaizdą.“ Tapti panašiam į Jėzų, be kita ko, reiškia būti tarnu!

Mes gyvename pasaulyje, kuriame viskas sukasi tik apie „mane“. Tu darai kažką dėl savęs, su savimi arba iš savęs. Palyginkime tai su Fil. 2:3–4. Argi nenorime pradėti ieškoti būdų, kaip duoti, užuot visada galvojus apie tai, ką galėtume gauti? Džonas Veslis tai išreiškė taip: „Daryk gera visiems žmonėms visais įmanomais būdais ir kol gali.“

2 Kor 8, 1–6 Paulius pateikia nuostabų liudijimą apie Makedonijos bažnyčias. Pagalvokite, ar šie eilutės tinka ir jūsų gyvenimui. Kur konkrečiai norite pasikeisti ir tapti dosniu žmogumi?

Kai garsus orkestro dirigentas Leonardas Bernsteinas kartą buvo paklaustas, koks yra sudėtingiausias instrumentas, jis atsakė: „Antrasis smuikas. „Pirmojo smuiko atlikėjų galiu surasti daug, bet rasti tokį, kuris entuziastingai grotų antruoju smuiku, antruoju valtorna ar antruoju fleita, yra tikra problema. Tačiau jei niekas negrotų antruoju smuiku, neturėtume harmonijos.“

Ar esate pasiruošę groti antruoju smuiku? Ar vietoj to, kad būtumėte dėmesio centre, esate pasiruošę dirbti užkulisiuose, tarnauti negavę už tai pripažinimo?

Gehazis, kaip pamatysime vėliau šią savaitę, visada buvo didžiojo pranašo Eliziejaus šešėlyje. Jis atliko antraeilį vaidmenį ir pirmenybę paliko pranašui.

Šios dienos Biblijos ištraukoje matome, kaip Gehazis dirba užkulisiuose. Jis tarpininkauja tarp moters ir pranašo. Be to, Gehazis, matyt, pastebėjo, kad moteris neturėjo sūnaus ir tikriausiai jo niekada neturės. Nuostabu tai, kad jis (skirtingai nei Sara, palyginkite Pr 18, 12–14) manė, jog Dievas gali padaryti šį stebuklą per jo šeimininką, pranašą Eliziejų.

Ar matote poreikius ir norus aplink save? Ar esate pasirengę ten tapti palaima, tarnaudami nesavanaudiškai?

||

Sekmadienis, 2 Karalių 4:18–28

Netrukus po stebuklingo berniuko gimimo buvo išbandytas šios pamaldžios moters tikėjimas: berniukas mirė ant jos kelių. Apsvarstydama, kas įvyko, ji nedelsdama nuėjo pas Eliziejų. Ji paprašė vyro, kad šis atsiųstų jai tarną ir asilą, matyt, nepasakydama jam, kad berniukas mirė, nes bijojo, kad vyras tuomet neleis jai išvykti.

Vyras abejojo, ar būtina vykti pas pranašą. Iš to galime spręsti, kad jo dvasiniai interesai buvo gana paviršutiniški ir orientuoti į apeigas (pasakydamas: „Tai nei jaunatis, nei sabatas“, vyras leido suprasti, kad juk nėra jokios progos švęsti religinę šventę).

Kokie yra jūsų dvasiniai interesai?

Ar ieškote bendravimo su kitais tikinčiaisiais todėl, kad tai „tiesiog taip daroma“ kaip krikščioniui, ar todėl, kad tai jums yra tikras poreikis?

Pagalvokite apie Galatams 4, 10–11 ir Hebrajams 10, 24, 25

Kai Šunemietė atėjo pas Eliziejų, Gechazis ją atstūmė. Pranašo tarnas, matyt, manė, kad moteris elgiasi įžūliai, trukdydama pranašui. Čia susiduriame su problema, kuri, atrodo, dažnai būdinga tarnams: pernelyg didelio globojimo ir savininkiškumo problema. Tarnui gresia pavojus susiaurinti savo akiratį ir nepastebėti kitų žmonių poreikių, kurie nėra tiesiogiai susiję su jo tarnyste.

Būtent taip jautėsi Jozue, Mozės tarnas, kai Eldadas ir Medadas pranašavo stovykloje. Jozue norėjo, kad Mozė juos sustabdytų, juk jo šeimininkas Mozė, kuriam jis tarnavo kaip Dievo vyras, buvo pašauktas pranašauti. (Plg. Įst. 11:24–30)

Šią problemą patyrė ir Viešpaties mokiniai. Plg. Luko 18:15).

Ar susiduriate su šia problema savo gyvenime?

O kaip jūs reaguojate, kai kas nors staiga užginčija jūsų tarnystę? Pavyzdžiui, jei kas nors užmezga gerus santykius su jūsų globojamu jaunuoliu ir imasi jo sielovados?

Moteries elgesys yra tipiškas jos situacijai: ji nepasakoja, kodėl atėjo, bet kaip jaučiasi atsižvelgdama į tai, kas įvyko.

Ar iš to, ką jums pasakoja jauni žmonės, galite suprasti, kas iš tikrųjų jiems rūpi

||

Pirmadienis, 2 Karalių 4:29–37

Kaip, manote, Gehazis jautėsi po šių įvykių?

Argi jis nebuvo nuolat ignoruojamas?

Pirmiausia, yra berniuko motina. Ji akivaizdžiai nuo pat pradžių tiki, kad Gehazis nesugebės prikelti jos sūnaus. Todėl ji tvirtai laikosi pranašo, ignoruodama tarną ir pasitikėdama juo.

Ar jums taip pat pažįstamos tokios situacijos? Ar kartais jus ignoruoja „Jungschi“ komanda? O gal berniukų tėvai? O galbūt kartais jus ignoruoja ir kiti žmonės!

Pagalvokite, kur jus ignoruoja

Pagalvok, kur susiduri su šia problema tarnaudamas Viešpačiui, ir pabandyk tai vertinti kaip progą ugdyti nuolankumą

Taigi Gehazis iškeliavo į Šunemietės namus, kaip jam buvo įsakęs Eliziejus. Pakeliui Gehazis niekam nesveikino ir į sveikinimus neatsakė. Šios „ne draugiškos elgsenos“ priežastis buvo ta, kad tokiose pasisveikinimo apeigose visada buvo prarandama daug laiko. Galbūt pranašas norėjo, kad Gechazio nesugebėjimas prikelti berniuko nebūtų priskirtas vėlavimui!

||

Antradienis, 2 Karalių 4:38–41

Gehazis* vėl susiduria su labai panašia situacija. Vėl jis padarė būtent taip, kaip jam buvo liepta. Ir vėl jam nepasisekė. Tai, kad jis negalėjo prikelti mirusio berniuko, mes galime suprasti – tai būtų didžiulis stebuklas. Bet dabar jis negali net sriubos išvirti. Argi dėl to Gehazis nesijaučia menkesnis ir nesijaučia sutrikęs?

Matote, pranašas visada jį pranokdavo, nors jis ir vykdė viską, kas jam buvo liepta.

Pabandykite sąžiningai susidurti su savo mintimis panašiose situacijose. Taip pat apmąstykite Hebrajams 6:10.

Tačiau ši Šventojo Rašto ištrauka mums atskleidžia dar vieną labai gražią mintį. Visa ši situacija leido Eliziejui duoti pamokų pranašo mokiniams ir Gehazijui.

Tuo metu tauta patyrė visai kitokį badą. Ji buvo nusigręžusi nuo gyvojo Dievo ir Jo įsakymų, kad priimtų Baalio religiją. Tauta dvasiai badavo.

Eliziejus paėmė miltų – kurių bado metu buvo labai mažai – ir įdėjo juos į puodą. Tuomet maistas tapo tinkamas valgyti. Eliziejus taip pranašo mokiniams pasakė tą patį, ką Viešpats pasakė savo mokiniams Mato 5:13–16.

Tikri tarnai, kokiu tobuliausiu būdu buvo Jėzus Kristus, daro milžinišką įtaką. Jėzus pakeitė pasaulį kaip niekas kitas. Be kariuomenių, kurias reikėtų vadovauti, be knygų, kurias reikėtų rašyti, be ekonominių interesų, pinigų ar valdžios. Jėzus atėjo tarnauti. Kai mes tarnaujame, esame pasauliui druska ir šviesa.

Jūs esate žemės druska: druska yra konservantas ir labai ypatingas prieskonis. Ji yra nepaprastai naudinga. Akimirką pagalvokite apie visus praktinius, teigiamus druskos aspektus ir pabandykite juos pritaikyti gyvenimui kaip Jėzaus Kristaus tarnui.

Bet jei druska prarado skonį...

Tai labai rimtas teiginys. O kas, jei krikščionio bruožai nebėra matomi ir neatsispindi gyvenime? Humanizmas, pasaulietiškumas, racionalizmas ir materializmas labai įsišaknijo daugumos krikščionių mąstyme.

Wolfgangas Bühne kartą rašė: „Įsitvirtino tokia krikščionybė, kuri nėra nei patraukli, nei įtikinama.“

Ar norite sąmoningai būti druska?

Jūs esate pasaulio šviesa...

Šviesa taip pat turi savybių, kurios gali mums kai ką pasakyti apie „tarnavimą“. Svindollas sako: „Nesistenk parodyti, koks esi ryškus ir spinduliuojantis, tiesiog šviesk!“

Ar randate kitų šviesos savybių, kurios padėtų jums geriau suprasti tarno charakterį?

* 38 eilutėje kalbama apie Eliziejaus tarną. Ar tai tikrai buvo Gechazis, nėra aišku, tačiau tai neturi reikšmės mūsų apmąstymams apie „buvimą Jėzaus Kristaus tarnu“.

||

Trečiadienis, 2 Karalių 4:42–44

Ar pažįstate tokius jausmus? Niekada gyvenime negalėtumėte įsivaizduoti, kaip susidorosite su viena ar kita situacija. Nesėkmės atėmė iš jūsų tikėjimą!

Viešpats pasakė Pauliui, kad Jo galybė visiškai atsiskleidžia silpnume (2 Kor 12, 9). Žmogiškosios jėgos dažnai tik trukdo Dievui veikti.

Juozapas taip pat sėkmę pasiekė tik per nesėkmes. Kai turėsite progą, apmąstykite jo gyvenimą (Pradžios 37 ir toliau)

Tačiau tai, kas man vėl ir vėl, taip pat ir čia, atrodo teigiamas Gehazijo bruožas, yra jo paklusnumas. Net tada, kai jam nepavyksta surasti tikėjimo, jis paklūsta pranašui. Tai mus atveda prie pagrindinės minties: tarno paklusnumo.

Tarnavimas ir paklusnumas yra neatsiejami kaip siamiečių dvyniai. Vien žinojimas, koks turėtų būti tarnas, dar nereiškia, kad jis yra tarnas. Būtina savybė, kuri viską paverčia tikru, yra paklusnumas.

O kaip tu ten?

Ar esate pasirengę paklusti? Ar paklūstate Viešpačiui?

Visada padrąsinama, ar ne, kad pats Jėzus mums visiems parodė pavyzdį to, ko iš mūsų reikalauja? Taigi skaitome apie Jo paklusnumą, paklusnumą iki mirties ant kryžiaus (Filipiečiams 2:8). Jis žinojo, kokia džiaugsmo viltis Jam buvo numatyta, ir ištvėrė kryžių (Hebr. 12:2).

Paklusti ne visada lengva. Kartais su mumis elgiamasi neteisingai arba mus ignoruoja. Paklusnumas dažnai reikalauja Kristaus pavyzdžiu grindžiamo nesavanaudiškumo. Būti tarnu nėra lengva užduotis. Tačiau Dievas mato kiekvieną mūsų tarnystę ir neleis, kad kas nors būtų pamiršta ar liktų be atlygio.

Apmąstykite Galatams 6:9 ir 1 Korintiečiams 3:12–14.

||

Ketvirtadienis, 2 Karalių 5:9–14

Akivaizdu, kad šalyje vis dar buvo žmonių, kurie nepakluso Jeroboamo įvestam Baalio kultui ir tarnavo tikrajam Dievui. Šis vyras tikriausiai laikė pranašų mokyklas teisėto garbinimo pakaitalu ir ten atnešė pirmuosius derliaus vaisius. Tai leido jam įvykdyti įsakymą (Įst. 18:4), nors ten nebuvo praktikuojančių levitų ir kunigų.

Norime vėl grįžti prie Gehazio. Po visų iki šiol patirtų nesėkmių jam, atrodo, nepavyksta surasti tikėjimo. Buvo akivaizdu, kad tų 20 miežių duonos kepalų niekada nepakaks.

Iš šiandienos ištraukos galime išmokti labai svarbią pamoką: vėl matome, kaip Gehazis daro būtent tai, kas jam buvo liepta. Ir vėl su juo elgiamasi neteisingai.

Jis atsiduria tarp dviejų ugnies linijų ir turi susidurti su Naamano rūstybėje. Supraskite, Gehazis šios žinios nesugalvojo, jis tik ją perdavė.

Ar žinote situacijų, kai esate neteisingai įtraukti į konfliktą?

Kaip su tuo susidorojate?

Čia Naamane matome išdidų žmogų. Kaip Sirijos karaliaus kariuomenės vadas, jis buvo įpratęs, kad visi jį traktuotų su pagarba ir nuolankumu.

Tai, kad pranašas visiškai nekreipė dėmesio į jo aukštą padėtį ir turtus ir net neišėjo jo pasitikti, įžeidė jo pasididžiavimą. Tačiau Naamanui buvo būtina nusileisti nuo savo aukštumos, kad prieš Dievą atsidurtų tinkamoje padėtyje – kaip vargšas raupsuotasis.

||

Penktadienis, 2 Karalių 5:15–24

Naamanas nusižemino ir pakluso pranašo nurodymams. Po septynių panardinimų (skaičius „septyni“ vėl simbolizuoja Dievo darbą) jis patyrė nepaprastą stebuklą: jo oda ne tik vėl tapo švari, bet ir tapo tokia, kaip jauno berniuko.

Be to, jis buvo vienintelis, kuris tais laikais išgydė nuo raupsų (palyginkite su Luko 4:27).

Skirtingai nei daugelis tų, kuriems galbūt padedame, Naamanas sugrįžo padėkoti Eliziejui ir Gehazijui. Jis atnešė dovanų – apie 340 kg sidabro ir maždaug 1,7 milijono frankų vertės aukso, taip pat septynis iškilmingus drabužius. Tačiau Eliziejus nenori priimti tų dovanų. Jis nenori, kad kas nors kada nors pasakytų, jog šį stebuklą jis padarė dėl pinigų. Be to, jis supranta, kad ne jam, o tik gyvajam Dievui priklauso šlovė.

Kaip elgiatės, kai esate garbinami?

Ar jums patinka atsidurti dėmesio centre po lygtinio paleidimo?

P.S.: Tačiau atkreipk dėmesį, kad bet koks atsisakymas rodyti tau meilę taip pat gali būti tavo pasididžiavimo išraiška.

Skirtingai nuo Eliziejaus, kuris šiuo atveju pasielgė visiškai teisingai, Gehazis dabar suklysta. Žmogiškai kalbant, mes galime jį labai gerai suprasti po visų tų nesėkmių, kurias jam teko patirti. Gehazis buvo išmokęs duoti, paklusti, likti antrame plane. Bet jis nebuvo išmokęs pamiršti ir nukreipti dėmesio nuo savęs. Visos tos sunkumų naštos, kurias jis kartą po karto kentė, sukrėtė jo mintis, ir dabar jis pamatė, kad atėjo proga pagaliau gauti už tai deramą atlygį.

Jėzaus Kristaus tarnas privalo sugebėti pamiršti. Ar galite atleisti ir pamiršti, kai kas nors jums padarė skriaudą?

Ar taip pat sugebi pamiršti tuos, kuriems padarei gera, ar viską užsirašai ir maitini savo pasididžiavimą? Perskaityk 1 Kor. 13:4–7 ir Mato 6:1–4.

Ar iš viso įmanoma pamiršti ta prasme, kad „visiškai prarastum atmintį“?

Galbūt iki šiol jau spėjote šiek tiek pagalvoti apie Juozapą. Juozapas turėjo visų priežasčių puoselėti savo žaizdas ir atstumti savo praeitį. Tačiau Juozapas buvo žmogus, kuris sugebėjo pamiršti. Savo pirmagimį sūnų jis pavadino „Manase“, o tai reiškia „pamiršti“. (Juozapas, be abejo, vis dar galėjo prisiminti Jokūbą ir savo brolius, tačiau šie prisiminimai jam nesukėlė nei skausmo, nei pykčio.)

Paulius taip pat buvo pasiruošęs pamiršti. Tiek jam padarytą skriaudą (2 Kor 11, 23–33, čia kalbama apie tarnus!), tiek jo padarytą gera (Filipiečiams 3, atkreipkite dėmesį į 13 eilutę).

Dar kartą nukreipkime savo mintis į Gechazį. Ar pastebėjote, kaip greitai Gechazis perėjo nuo vieno veidmainiavimo prie kito? 20 eilutėje Gechazis vartoja tuos pačius žodžius kaip Eliziejus 16 eilutėje: „Kaip gyvas Viešpats“. Tačiau Gehazio ketinimai nėra geri, todėl čia jis veltui vartoja Dievo vardą. 22 eilutėje Gehazis elgiasi veidmainiškai ir meluoja. Jo prašymas atrodo labai nesavanaudiškas. Vėliau, Eliziejaus akivaizdoje (25 eilutė), Gehazis vėl meluoja. Tačiau bene tragiškiausia jo netinkamo elgesio pasekmė yra ta, kad jis pateikė klaidingą gyvojo Dievo įvaizdį pagoniui Naamanui, kuris buvo toli nuo Dievo.

Supraskite, jūsų netinkamas elgesys menkina Dievo šlovę ir trukdo netikintiesiems pažinti tikrąjį Dievą.

Ar Dievo charakteris atsispindi jūsų gyvenime?

||

Šeštadienis, 2 Karalių 5:25–27

Ar pastebėjote, į ką Eliziejus atkreipia dėmesį, skelbdamas nuosprendį Gehazijui? Jis nekalba apie jo melą ar apgaulę, o apie laiką. „Argi dabar laikas imti sidabrą ir drabužius...“

Viešpats žino, kada atėjo laikas apdovanoti Savo tarnus. Noriu jus padrąsinti kantriai laukti.

Pagalvokite, kur tikitės atlygio ir pripažinimo už savo poelgius. Ar žinote, kokį atlygį Dievas jums pažadėjo?

Perskaitykite Romiečiams 6:23 ir Apreiškimo 21:1–7.

Ką manote apie Gehazio bausmę? Ar ši bausmė nėra pernelyg griežta?

Gehazijo bausmė buvo tokia griežta, nes jo nuodėmė turėjo toli siekiančias pasekmes – tikriausiai ši istorija pasklido po visą izraelitų ir aramėjų tautą.

Be to, čia aiškiai parodoma baisi tiesa, kad žmogus gali daugelį metų gyventi tikinčiųjų apsuptyje, tačiau niekada asmeniškai nepasirinkti paties Dievo. Panašiai kaip Judas Iskarijotas paskutiniąją akimirką su mūsų Viešpačiu pasirodė esąs „netikintis“, taip pat atsitiko ir Gehaziui.

Nubaudęs Gehazį raupsais, Dievas parodė, kas iš tikrųjų buvo Gehazio širdyje.

Perskaitykite Galatams 2:16 ir Jokūbo 2:14–20

Nepaisant tragiškos Gehazijo istorijos pabaigos, nenusiminkime. Iš jo gyvenimo galime daug ko pasimokyti. Būti Jėzaus Kristaus tarnu tikrai verta.

Pasidalinkite savo mintimis apie Hebrajams 4:15, 1 Korintiečiams 11:31 ir 32 bei 1 Jono 1:9.

Šaltinio nuoroda

• Pagrindinis paveikslėlis: iliustracija pateikta leidėjo „buch+musik ejw-service gmbh“, Štutgartas – www.ejw-buch.de
  iš: „Jungscharleiter Grafik-CD plus“; antrasis pataisytas leidimas, 2002 m.
  © „buch+musik ejw-service gmbh“, Štutgartas
  
• Turinys: BEJS pamaldumas:
  Swindoll C., „The Art of Selfless Service“, CLV, Bylefeldas
  McClung F., „Draugystė su Dievu“, „Kaip įveikti savo išdidumą“, „Youth with a Mission“, Frankfurtas
  Lankstinukai, „Dillenburgerverlag“, Dillenburgas
  Keil C. S. „Karalių knyga“
  Constable Thomas L., „1 ir 2 Karalių knygos“